Tikriausiai visi matėte vaizdelį, kai pasivaikščiojimo metu šuo traukia šeimininką už pavadžio, o jis, kaip oro balionas, bėgioja paskui šunį. Arba, dar blogiau, jis nuolat tampo pavadėlį su riksmu „greta, GRETA sakiau, nesupranti ar ką?!“. Natūralu, kad to rezultatas geriausiu atveju yra nulinis, o blogiausiu atveju stiprūs ir dažni trūkčiojimai gali sukelti rankų ar kaklo traumas.
Be to, tokie pasivaikščiojimai gadina šeimininkui nuotaiką, paversdami pasivaikščiojimus varginančiu ir nervingu įvykiu, o žiemą, per ledą, tampa dar ir pavojingi.
Kokia priežastis?
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas diktuoja savo taisykles, o pasivaikščiojimas daugeliui yra praktiškai vienintelis laikas, kai jūs ir jūsų šuo galite bendrauti vienas su kitu. Tai ar verta šį laiką leisti rėkiant ir keikiantis? Pažvelkime atidžiau į tokio elgesio priežastis.
Kame priežastis?
Tiesą sakant, tokio elgesio priežastis yra tik viena – šeimininkas neišmokė šuns tinkamai vaikščioti su pavadėliu. Dažnai patys šeimininkai, to neįtardami, išmoko šunį netinkamo elgesio.
Pažvelkime į keletą labai dažnai pasitaikančių situacijų:
- Šuo traukia – šeimininkas klusniai eina ten kur nori šuo. Ką tokiu atveju išmoksta šuo? Teisingai – verta patempti, ir pasieksi savo tikslą – šeimininkas seks paskui tave. Tai kam klausyti šeimininko?
- Vedžiojimas šuns su „Flexu”. Yra daug ginčų ir straipsnių tema „Ar vedžioti šunį su „Flexu”? bet faktas yra tas, kad vaikščiodamas su „Flexu” šuo pripranta prie to, kad pavadėlis visą laiką įtemptas, ir labai greitai tai tampa normalu.
- Per didelis susijaudinimas. Pasivaikščiojimo metu šuo dažnai juda – bando pribėgti prie kitų šunų, vejasi kates ir paukščius, loja ant praeivių. Tokiu atveju, prieš pratinant šunį vaikščioti su pavadėliu, būtina padirbėti su jo emocine būkle, o tai geriau daryti kartu su specialistu.
Ko nereikėtų daryti?
Nereiktų rėkti, piktintis ir nuolat trūkčioti šuns pavadį! Šuo negimsta žinodamas komandų „greta“, „šalia“ jei jis to nežino – tai jūsų, o ne šuns problema. Pratinant šunį prie pavadžio primygtinai nerekomenduojame dėti griežto antkaklio!
Ką daryti?
Niekada nevėlu pradėti mokytis teisingai vaikščioti su pavadėliu, svarbiausia turėti noro, kantrybės ir pastovumo.
Laikykitės kelių taisyklių ir esame tikri, kad jums pasiseks:
- Pirmiausia turite nutraukti grandinę „šuo tempia pavadėlį – tu eini paskui – jis gauna tai, ko nori”. Neikite ten, kur eina jūsų šuo. Jei šuo jus tempia, tiesiog sustokite. Apsisukite, ir kalbant su šunimi pradėkite judėti kita kryptimi. Pakvieskite šunį, kad jis jus sektų.
- Nevaikščiokite su „Flexu” ar ilgu pavadžiu. Mokinant taisyklingai vaikščioti su pavadėliu net ir vieną kartą padarę taisyklės išimtį, žengiate žingsnį atgal. Tinkamas mokymas ir pastovumas yra raktas į sėkmę! Neturi būti jokių išimčių taisyklėms!
- Niekada neauklėkit šuns jei esate pavargęs, blogai jaučiatės, blogos nuotaikos, nerėkite ant šuns. Šuo visada labai aiškiai jaučia jūsų būklę; pyktis ir agresija gali atitolinti šunį nuo jūsų. Treniruotės visada turi būti linksmos ir jums, ir jūsų šuniui. Kartu praleistas laikas dar labiau sustiprins jūsų santykius, ir šuo su mielu noru norės vykdyti jūsų komandas.
- Naudokite pozityvius bendravimo būdus – pagirkite šunį jei šuo ramiai eina greta, netraukia pavadėlio. Palepinkite šunį skanėstu už teisingą elgesį. Taip, iš pradžių teks skatinti dažnai – žodžiu kiekvieną žingsnį, du, tris… Bet jums svarbus rezultatas, ar ne? Tada niekur neskubėkite, nesistenkite, žengę žingsnį, iškart praeiti dešimt metrų.
- Treniruotis reikia pradėti tada, kai abu esate pailsėję, geros nuotaikos. Rekomenduojame prieš treniruotę nemaitinti šuns, tai sukurs dar didesnį šuns norą dirbti. Labai rekomenduojame paskaityti specializuotą literatūrą apie mokymą be konfliktų, pavyzdžiui, Karen Pryor knygą „Neurgzkite ant šuns“ (knygoje kalbama apie pozityvaus skatinimo metodą, labai išsamiai ir aiškiai aprašyti pagrindiniai mokymo principai su paskatinimu).
- Treniruotės turėtų prasidėti ramioje būsenoje. Neturėtumėte jaudinti šuns skatinant „dabar eisime pasivaikščioti“. Palaukite ramios būsenos, kai šuo sutelks dėmesį į jus.
- Pradėkite treniruotes ramioje aplinkoje, kur niekas netrukdo mokytis. Pavyzdžiui, kambaryje arba savo sklype, kur nėra jokių kitų dirgiklių. Tik įtvirtinus įgūdžius, galima palaipsniui sunkinti užduotis – vaikščioti ten, kur yra žmonių, kitų šunų, kačių… Kuo daugiau treniruositės judriose vietose ir skirtingose situacijose, tuo labiau visa tai užsifiksuos.
- Nepersistenkite ir nemokinkite šuns per ilgai. Daug dar nereiškia efektyvu. Užsiėmimai turėtų būti trumpi, kad šuo nepavargtų ir neprarastų susidomėjimo, tiesiogine prasme pradedant nuo kelių minučių, palaipsniui didinant laiką. Pamoką visada užbaikite teigiama nata, pabaigę būtinai pagirkite šunį, galite šiek tiek pažaisti su šunimi.
- Vaikščiojant pakeiskite judėjimo kryptį – tegul šuo neina iš inercijos, bet seka jus. Taip mokymosi procesas taps dar įdomesnis.
Laikykitės šių paprastų taisyklių, dresuokite su malonumu ir džiaugsitės ramiais pasivaikščiojimais su šalia einančiu paklusniu šunimi.