Paauglystės laikotarpis – tai sudėtingų hormoninių pokyčių metas ne tik žmonėms, bet įskaitant ir mūsų augintinius.
Hormoniniai pokyčiai lemia viso organizmo pokyčius, įskaitant šuns intensyvų augimą. Šie pokyčiai įvyksta tokiu greičiu, kad šuns psichika ir elgesys nespėja prie jų prisitaikyti.
Dėl to šuo tampa nerangus, neklauso, lengvai pažeidžiamas. Jis stresuoja, nepasitiki savimi, dažnai nežino kaip elgtis tam tikroje situacijoje, nesugeba ilgai laukti, jam sunku ilgai išlaikyti dėmesį.
Disbalansas ir nepasitikėjimas savimi dažnai sukelia agresiją ar kitas staigias reakcijas. Pavyzdžiui, paauglys šuo gali netikėtai aploti pravažiuojantį automobilį ar užpulti kitą šunį, pradėti netinkamai elgtis namuose arba išsigąsti situacijos, kuri jam buvo pažįstama. Treniruotės metu jis gali atsisakyti vykdyti tas komandas, kurias gerai žinojo.
Paauglystėje įvykus reikšmingam smegenų restruktūrizavimui, smegenų nervinės ląstelės (informacijos nešėjai) masiškai žūva ir pakeičiamos kokybiškai kitokiomis. Todėl atrodo, kad šuo daug ką pamiršta, ką žinojo anksčiau, o šeimininkui vėl tenka kartoti išmoktas pamokas. Dėl šios priežasties pereinamasis laikotarpis vadinamas antrosios socializacijos periodu.
Savininkas turėtų kuo ramiau iškęsti šuniškos paauglystės išdaigas, išlaikydamas gerą kontaktą su savo augintiniu. Taip pat reikia sumažinti šuniui keliamus reikalavimus ir palaipsniui išmokti susidoroti su problemomis.
Tokiems šunims reikia sumažinti sudėtingų pratimų įsisavinimą iki paprastesnių užduočių, kurios garantuotai duos gerus rezultatus. Sunkiais laikotarpiais treniruotes reiktų sumažinti iki minimumo. Akcentuojama, kad šuniui būtų suteikta galimybė iš naujo tyrinėti pasaulį, įgyti naujos teigiamos patirties ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Labai svarbu stebėti šuns streso lygį, neapkrauti jo naujais potyriais. Tai įmanoma tik tada, kai šeimininkas stebi šuns elgesio požymius ir streso simptomus. Taip pat labai svarbu gerai žinoti, kokie veiksniai dažniausiai sukelia stresą šuniui.
Pereinamasis laikotarpis – yra baimių amžius. Todėl šuniui reikalinga besąlygiška šeimininko parama, derinama su nesudėtingais pratimais drąsai ugdyti.
Šunys pereinamuoju brandos periodu bando dominuoti arba nori išbandyti neleistinumo ribas. Todėl jų nepageidaujamas elgesys dažnai žiauriai slopinamas. Manoma, kad toks slopinamas šuo gali tapti nevaldomas ar net pavojingas.
Šuniukų kursus lankę šunų šeimininkai dažnai pastebi, kad šuneliui sulaukus pereinamojo amžiaus, instruktorius staigiai pakeičia požiūrį į jį, pradeda grubiai įsakinėti ir bausti.
Jei prisiminsime, kas yra pereinamasis laikotarpis, paaiškėja, kad toks elgesys yra viena iš kvailiausių ir pavojingiausių klaidų. Kadangi šioje fazėje organizmas yra ypač jautrus dėl fiziologinių priežasčių, padidėja šuns psichinių ir fizinių traumų rizika. O jei šeimininkas su keturkoju paaugliu elgiasi grubiai, užuot jį palaikęs ir ramiai nukreipęs tinkama linkme, šuo nustoja jį matyti kaip draugą – priešingai, šeimininkas jam virsta pašaliniu ar net priešu. Dėl to, pereinamąjį laikotarpį įveikę grubumo ir nesusipratimų aplinkoje, daugelis šunų blogiau pasiduos šeimininko įtakai, slėps nuo jo daiktus, bijos jo ir pan.
Visi žino, kad pereinamuoju laikotarpiu pradeda ryškėti tam tikrai gyvūnų rūšiai ar tam tikrai veislei būdingi instinktai. Prieš įsigyjant šunį, šeimininkai turėtų iš anksto žinoti apie veislės polinkius – ir imti šunį, kuris atitinka jo gyvenimo būdą.
Nepriklausomai nuo to, ar jis turės namų augintinį, ar darbinį šunį, pagrindinė taisyklė išlieka, kad po pereinamojo laikotarpio šuo turi tapti protiškai subrendusiu ir subalansuotu individu, pasiruošusiu susidoroti su savo gyvenimo sąlygomis. Grubumas auklėjant keturkojį paauglį duos priešingą efektą, įskaitant šuns elgesio sutrikimą pavojinga forma.