Kartais šunų savininkams labai sunku suprasti savo augintinių elgesį. Kai kurie augintiniai elgiasi išties gana keistai, pavyzdžiui, puikiai maitinasi namuose, bet dėl tam tikrų priežasčių lauke pradeda ėsti žolę, išmatas, o kiti gali entuziastingai kasti žemę, paversdami ją karjeru. Kai kurie šeimininkai yra pasibaisėję ir ne tik todėl, jog mano, kad šunys siaubia kiemą, bet ir tiki mitais, kad šuo rausia sau kapą. Netikėkime „pasakomis“ ir išsiaiškinkime, kokios yra mūsų mažesniųjų brolių elgesio priežastys ir ką galima padaryti, norint atpratinti augintinį nuo šio įpročio.
Kasimo priežastys
Pirmiausia siūlome atsigręžti į istoriją. Zoologijos srities ekspertai teigia, kad priežastis, kodėl šunys kasa žemę, yra jų genetinė savybė. Reikėtų patikslinti, kad iš pradžių šunys buvo laukiniai gyvūnai, jie turėjo patys rūpintis savimi, kol žmogus juos prisijaukino. Norėdami apsisaugoti nuo karščio, jie rausė urvus, patekdami į vėsesnį gruntą, taip kūrė patogias gyvenimo sąlygas. Tegul daugelis sako, kad tai buvo labai seniai, bet genetikos niekas nepakeitė. Šiuolaikiniams augintiniams tokių duobių kasti nereikia, nes žmonės jiems sukūrė visas komforto sąlygas – būdas, voljerus, daugelis gyvena namuose. Tik šunims nepavyko atsikratyti įpročio net po daugelio šimtmečių. Žinoma, šunų troškimui kasti žemę turi įtakos ne tik genetika.
Pagrindinės priežastys yra šios:
- Banalu, bet gali būti nuobodulys. Grynaveisliai šunys iš prigimties yra gana energingi. Jie nuolat yra judesyje ir yra pasirengę padaryti viską, kad tik nereiktų nuobodžiauti. Iš esmės šis teiginys taikomas tokioms veislėms kaip laikos ir haskiai. Pasirodo, šunys kasa žemę, kad užpildytų savo dieną veikla, todėl šeimininkas turėtų pagalvoti, ar jis skiria pakankamai laiko savo augintiniui.
- Kita dažna priežastis – augintinio bandymas pabėgti. Šiems tikslams šuo pradeda kasti po vartais ar tvora. Išlaikyti šunį už tvoros, kuris užuodė kalės rują, bus nelengva. Jeigu šuo labai reaguoja į kales, tokiu atveju galima šunį kastruoti;
- Visų veislių medžiokliniams šunims (tai galėtų būti terjerai, kurtsharai, taksai, haskiai ir kt.) būdingas padidėjęs medžiotojo instinktas, todėl nereikėtų stebėtis, kad šie šunys kasa duobes.
- Kaip minėta aukščiau, karštomis dienomis išsikasęs duobę šuo galės puikiai atvėsti. Kad dėl tos priežasties šuo nekastų duobių – reikia šuns būdą (jei šuo gyvena lauke) perstatyti į pavėsį, uždengti voljerą audiniu apsaugančiu nuo saulės spindulių, dubenyje turi būti švaraus vandens, paklotas drėgnas audeklas atsivėsinimui.
- Dar viena priežastis – tai, kad daugelis šunų mėgsta slėpti maistą „juodai dienai“, žinoma, užkasdami jį į žemę. Kaulus galima paslėpti net kelis kartus, tokia yra šunų esmė, o visai ne todėl, kad šeimininkas šuns nemaitina.
- Kalės, laukdamos gimdymo, gali kasti duobes, manydamos, kad tokiu būdu galės paruošti vietą būsimiems palikuonims.
- Labai dažnai dirvožemio trąšos turi patrauklų kvapą, kurį mėgsta šunys. Tai kaulų ar kraujo miltai. Štai kodėl šunys kasa žemę, tikėdamiesi rasti ką nors skanaus.
Kaip atpratinti šunį nuo žemės kasimo?
Savininkas turi elgtis teisingai, jokiu būdu negalima barti ar mušti šuns. Jei yra vietos, tai parinkite žemės plotelį, kuriame šuo savo malonumui galėtų kasti duobes. Norint atkreipti į tą vietą šuns dėmesį, rekomenduojama šuns žaislą užkasti, bet taip, kad jis būtų matomas iš po žemių. Po pirmojo kasimo būtinai pagirkite gyvūną, leisdami jam suprasti, kad esate patenkinti, kad jis jūsų klauso.
Kai šuo ir toliau kasa ten kur negalima – rekomenduojama naudoti draudžiamą komandą „Fu“, žinoma, gyvūną prie to reikia pratinti iš anksto.
Šunų augintojai rekomenduoja naudoti dar vieną metodą, kuris praktiškai pasirodė esąs vienas efektyviausių. Kol šuo nematys, reikia iškasti duobę ir į ją įdėti paprastą balioną bei šviežią kaulą. Šuo, užuodęs kaulą, lįs į duobę, užkabins balioną, balionas sprogs ir garsas jį taip išgąsdins, kad gyvūnas praras bet kokį susidomėjimą ateityje draskyti dirvą.
Efektyviausias būdas – rekomenduojama šuniui skirti daugiau laiko, kad jam nereiktų nuobodžiauti. Galima padidinti fizinį aktyvumą, eiti su juo pasivaikščioti, lankytis parkuose, paskatinti jį elgtis teisingai. Tik savininko dėmesys padės išspręsti problemą. Jei kažkuriam šuniui reiks tik poros kartų po 20 minučių pasivaikščiojimų per dieną, kitiems šunims vaikščioti reikės dažniau ir ilgiau. Pavargęs šuo tikrai neužsiims kiemo kasinėjimais.
Be to, galite naudoti specialų purškiklį, jis yra visiškai netoksiškas, todėl nepakenks augintiniui. Išpurkškite jo mėgstamas kasimo vietas, kad gyvūnas daugiau prie jų nesiartintų. Darykite tol, kol šuo bus visiškai atpratintas nuo tokios veiklos.
Apibendrinant
Nereikėtų tikėti kvailais ženklais, susijusiais su žemės kasimu, geriau normalizuoti šuns emocinę būseną. Jei gyvūnas kasa žemę, greičiausiai jis yra labai susijaudinęs ar dėl ko nors nusiminęs. Parodykite jam daugiau dėmesio. Suprasdami vienas kitą pastebėsite, kaip šuo geriau pildo jūsų prašymą nustoti kasti žemę. Paaiškinkite, kad daug geriau, jei jis tiesiog atsiguls ir gulės ant vėsios žemės, kramtydamas kaulą, nei gadins aplinką.