Ar jūs augintinį vedate pasivaikščioti tik su pavadėliu?
Kaip tinkamai išauklėti šunį, kad jį būtų galima ramia širdimi paleisti nuo pavadėlio ir nebijoti, kad šuo pabėgs ir negrįš, kad nesusižeistų ar kam nors nepakenktų.
Kodėl be pavadėlio?
Jūs žinote, kad bet kokios veislės ir amžiaus šunys turi gauti tam tikrą fizinį aktyvumą. Jie turi išsilakstyti, išsižaisti su savo šeimininku ir kitais šunimis – trumpiau tariant „išsikrauti”. Pasivaikščiojimų metu augintiniui reikia duoti laisvę ir paleisti nuo pavadėlio specialiai tam skirtose aikštelėse, miške ar parke, kur šuo niekam nesutrukdys: Antraip šuo susikaupusią energiją išlies namuose: gali sugadinti baldus, kaukti ir loti be jokios priežasties.
Paleidę augintinį nuo pavadėlio daugelis šeimininkų dažnai susiduria su tokia problema: šuo, pajutęs laisvę, nustoja klausyti komandų ir nubėga taip toli, kad šeimininkas tiesiog negali sukontroliuoti situacijos. Tada pavargę ir pikti šeimininkai ne vieną valandą bergždžiai bando sugauti augintinį, tačiau šis, kol neišsibėgioja, neleidžia pririšti jo prie pavadėlio.
Jeigu ir jūsų pasivaikščiojimai neapsieina be tokių bėgiojimų, turite jau dabar pradėti auklėti šunį, kol neįvyko didesnės bėdos ar nelaimės.
Kontakto užmezgimas
Pirmiausiai įsitikinkite, kad jūsų šuo jus girdi. Jeigu jūs jam ne autoritetas, o tik „aptarnaujantis personalas“, kuris maitina ir išvedžioja, tai paklusnumą išugdyti bus labai sunku.
Jūs turite tapti vienas kito draugu ir kompanionu. Kad jūs šuniui būtumėte ne „tuščia vieta“, o tikrai dominuojantis šeimininkas, skirkite jam daugiau laiko, dažniau ir ilgiau vaikščiokite su juo, mokykitės komandų, linksmai leiskite laiką.
Kartais žmonės negali suprasti, kodėl kai kurie augintiniai dresuotoją, kuris juos dresuoja, myli labiau nei savo šeimininką. Faktas yra tas, kad nepakanka šunį aprūpinti maistu ir stogu virš galvos. Gyvūnui svarbu, kad žmogus su juo praleistų daug laiko: žaistų, mokytų ir mėgautųsi pasivaikščiojimais su juo.
Šuo nemėgsta vaikščioti vienas sau, kaip katinas. Šuniui svarbu būti žmogaus kompanijoje ir jam įtikti. Be to, norint užmegzti teisingus santykius su šunimi ir pasiekti paklusnumo, reikia jį išmokyti klausytis, girdėti šeimininką, ir nedelsiant reaguoti į komandas.
Eidami pasivaikščioti pasirūpinkite skanėstais ir mėgstamu augintinio žaislu. Pradžioje vedžiokite šunį su ilgu pavadėliu, leiskite jam atsitraukti, pavyzdžiui, tyrinėjant vietovę, o tada ramiu ir draugišku tonu pašaukite augintinį vardu.
Šiuo metu šuo turėtų atsisukti į jus. Jei jis apsimeta, kad negirdi, turėtumėte pabandyti atkreipti jo dėmesį žaislu ar skanėstu. Kai augintinis pažiūrės į jus, pagirkite jį, pavaišinkite mažu skanėstu ir pažaiskite su juo.
Po kelių tokių pratimų šuns mintyse užsimezga ryšys: šeimininkas mane pašaukė – vadinasi, nori duoti žaislą ar maisto. Taigi, kitą kartą išgirdęs savo vardą, augintinis iš karto pažvelgs į jus, laukdamas skanėsto ar žaidimo. Dabar galėsite duoti šuniui bet kokią komandą.
Mokomės komandos „Pas mane!”
Pavadėlio pagalba galite valdyti savo šunį: neleisti toli nuo jūsų pabėgti ar bet kuriuo momentu parsivežti namo.
Saugiai galėsite paleisti šunį nuo pavadėlio tik tada, kai būsite tikri, kad reikiamu momentu šuo ateis pas jus, po pirmos komandos „Pas mane!”.
Kad padėtumėte savo gyvūnui išsiugdyti šį įgūdį, vaikščiojant su ilgu pavadėliu pašaukite šunį vardu. Ir po to, kai ji bus pasirengusi įdėmiai klausytis, suprantamu ir įsakmiu tonu ištarkite komandą „Pas mane!”.
Kai tik šuo prieina prie jūsų, pagirkite jį, paskatinkite skanėstu ar žaislu ir vėl leiskite eiti mėgautis laisve, duodami komandą „Laisvai“.
Kartokite šį pratimą pasivaikščiojimo metu dar 5-7 kartus ir kartokite kasdien, kol pasieksite nepriekaištingą komandos vykdymą.
Vėliau reikia palaipsniui didinti atstumą, tarp savęs iš šuns. Dar vėliau palaipsniui atsisakykite skanėstų ir žaislų, tik paskatinkite teisingą augintinio elgesį žodžiais „Geras“, „Šaunuolis“.
Šuniui išmokus vykdyti komandą su pavadėliu, augintinį reikia atvesti į erdvią vietą su pakankamai plokščiu kraštovaizdžiu (pavyzdžiui, parką), kur žmonės ir gyvūnai netrukdytų treniruotis.
Paleiskite šunį ir atlikite tą patį pratimą.
Jei šuo komandą įvykdo sėkmingai, pamažu komplikuokite situaciją: treniruokitės žmonių susibūrimo vietose, paprašykite nepažįstamų žmonių kartu su savo keturkojais praeiti šalia jūsų, pasislėpkite už medžių ir pastatų ir duokite komandą iš ten, kai šuo jūsų nemato.
Jei šuo kviečiamas neateina…
Kaip tikriausiai pastebėjote, pats komandos „Pas mane!“ procesas nesudėtingas, tačiau žmonės dažnai susiduria su tam tikrais sunkumais.
Pavyzdžiui, vadinamieji „nevalgūs“ šunys neskuba bėgti skanėsto, todėl šeimininkas daug kartų be rezultato kartoja komandą arba tiesiog prieina prie augintinio pats.
Bet tai neteisinga: taip šuo nieko neišmoks. Turite jį bet kokiu būdu sudominti ir paskatinti judėti jūsų kryptimi.
Dar vienas būdas kad šuo pradėtų jus girdėti – nemaitinti prieš pamokas, tada šuo su didesniu apetitu kreips dėmesį į jūsų turimus skanėstus.
Davus komandą, pamėginkite pritūpti. Taip jūs pažadinsite susidomėjimą šunimi, o jis iš smalsumo ar noro žaisti, vis dėlto pribėgs prie jūsų.
Arba galite paploti rankomis. Kai kurie šunys plojimą laiko kvietimu žaisti. Stebėkite savo augintinį ir išanalizuokite jo įpročius – tuomet nesunkiai suprasite, kaip jį galima sudominti.
Jei šuo bėga tolyn nuo jūsų, niekada nebėkite paskui ir nesivaikykite jo. Šuo tokį elgesį suvokia kaip gaudymo žaidimą, todėl bėgs dar didesniu greičiu. Jūs jo niekada nepagausite. Geriau bėkite nuo šuns priešinga kryptimi – ir jis pats pradės bėgti paskui jus.
Dažnos šeimininkų klaidos
Jei jums niekaip nesiseka priversti savo šunį ateiti pas jus iš pirmos komandos, pažiūrėkite, gal darote šias populiarias klaidas.
Komandos kartojimas kelis kartus
Jei penkis kartus sakėte „Pas mane!“ ir tada pagyrėte šunį, kad vis dėlto atėjo, šuo taip pripras vykdyti komandą. Kiekvieną kartą jis klausys tik po penktos komandos „Pas mane!”
Tvirtinimas prie pavadėlio
Nesekite šuns prie pavadėlio iškart po to, kai jis įvykdė jūsų komandą. Ir juo labiau – neveskite jo iškart namo. Leiskite jam dar šiek tiek pabėgioti, pažaisti. Priešingu atveju augintinis turės tokią logišką grandinę: šeimininkas mane pakvietė – priėjau, ir jis mane iš karto pririšo ir parsivedė namo. Kitą kartą šuo prie jūsų neprieis, nes tikriausiai per mažai išsižaidė ir nenorės eiti namo.
Kad išvengtumėte šio nepageidaujamo ryšio, nemokykite komandos „Pas mane!“ pačioje pasivaikščiojimo pabaigoje. Po pamokėlių dar leiskite savo augintiniui laiko pabėgioti ir pažaisti.
Neteisinga intonacija
Komanda tariama aiškiai, pakankamai garsiai, įsakmiu, bet negrasinančiu tonu. Gyvūnas neturėtų jūsų bijoti. Kad šuo paklustų, jo nereikia gąsdinti. Jums reikia kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius.
Bausmė įvykdžius komandą
Jei šuo pas jus atėjo ne iš pirmo karto, o po kurio laiko – nebarkite jo. Priešingu atveju jis manys, kad jūs jį baudžiate būtent dėl to, kad jis atėjo. Gyvūnas negali atspėti, kodėl jūs ant jo pykstate, ar dėl to kad jis nepakluso po pirmos komandos?
Išvenkite šių klaidų – ir galėsite greitai išmokyti šunį vaikščioti be pavadėlio.
Kad pasivaikščiojimai būtų dar patogesni, šunį reikėtų išmokyti komandos „Šalia“!