Labradoro retriverio kailio spalvos genetika

Kaip paveldimos labradoro retriverio kailio spalvos?

Labradoro retriveriai – tai ne tik meiliausi šeimos draugai, bet ir viena populiariausių šunų veislių pasaulyje. Jų išvaizda žavi paprastumu ir elegancija – tvirtas kūnas, išraiškingos akys ir, žinoma, glotnus kailis. Vienas iš dažniausių klausimų, kurį išgirstame veislyne – kokios spalvos bus šuniukai?

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į genetiką – tai tarsi paslaptinga dėlionė, kurią šuniukai paveldi iš savo tėvų.

Trys pagrindinės spalvos

Labradorai gali būti:

• Juodi (Black)
• Šokoladiniai / rudi (Chocolate/Brown)
• Gelsvi (Yellow) – nuo beveik balto („ice white“) iki „fox red“ atspalvių

Spalva priklauso nuo to, kokius genus šuo paveldi – tai yra tarsi genetinis kodas, perduodamas iš kartos į kartą.

Kaip tai veikia? Susipažinkime su B ir E genais

Šuns kailio spalvą lemia dviejų pagrindinių genų poros:

1. B genas (Black/Brown) – nurodo, ar šuo bus juodas ar rudas
2. E genas (Extension/Yellow) – nurodo, ar B genas išvis „pasireikš“, ar bus „užblokuotas“ ir šuo bus gelsvas

B genas:

• B – dominuojantis, reiškia juodą spalvą
• b – recesyvinis, reiškia rudą (šokoladinę) spalvą

Deriniai:

• BB arba Bb – šuo bus juodas
• bb – šuo bus šokoladinis

E genas:

• E – leidžia pasireikšti B genui
• e – blokuoja B geną, dėl to šuo bus gelsvas

Deriniai:

• EE arba Ee – spalva pasireiškia (juoda arba ruda, priklausomai nuo B geno)
• ee – spalva nepasireiškia, šuo bus gelsvas (nesvarbu, kokius B genus turi)

Paprasta formulė:

• Jei šuo turi ee, jis bus gelsvas, net jei paveldėjo juodus ar rudus genus.
• Jei E_ ir B_ – bus juodas
• Jei E_ ir bb – bus šokoladinis

Pavyzdžiai iš veisimo praktikos

🔹 Du gelsvi tėvai (ee) niekada neturės juodų ar rudų šuniukų, nes jie negali perduoti E geno – visi jų palikuoniai bus ee (gelsvi).

🔸 Juodas šuo su BbEe genetika + gelsvas su bbee – jų šuniukai gali būti visų trijų spalvų: juodi, rudi arba gelsvi, priklausomai nuo to, kokius genus paveldi.

🟤 Du rudi šunys (bbEe arba bbee) niekada nesusilauks juodų šuniukų – jie neturi B geno. Tačiau jei abu turi e geną, dalis jų šuniukų gali būti gelsvi.

• Juodieji Labradorai gali turėti bet kurį genotipą su bent viena dominuojančia alelio B ir E lokusuose:
  • BBEE – juodas
  • BBEe – juodas (turintis gelsvo geno)
  • BbEE – juodas (gelsvo geno nešėjas)
  • BbEe – juodas (gelsvo ir šokolado spalvos genų nešėjas)
• Šokoladiniai  Labradoriai turės genotipą su bent viena dominuojančia E allele, bet turi turėti tik recesyvinius b alelius:
  • bbEE – šokolado spalvos
  • bbEe – šokolado spalvos (gelsvos spalvos nešėjas)
• Geltoni Labradoriai su juodo odos pigmentu turės dominuojantį B alelį, bet turi turėti recesyvinius e alelius:
  • BBee – gelsvas su juodu pigmentu
  • Bbee – gelsvas su juodu pigmentu (ir šokolado spalvos geno nešėjas)
• Geltoni Labradorai su blyškiu arba šokolado pigmentu arba odos pigmento nebuvimu gali turėti tik recesinius alelius abiejuose lokusuose:
  • bbee – gelsvas su rudos spalvos pigmentu.
    Šis genetinis derinys reiškia:
    • „ee“ genai lemia gelsvą kailio spalvą.
    • „bb“ genai pašalina juodą pigmentą, todėl visos odos vietos, kur turėtų būti juoda pigmentacija, tampa rudos arba net rausvai šviesios (priklausomai nuo intensyvumo).
      Toks šuniukas turi gelsvą (šviesiai geltoną ar kreminę) kailio spalvą, tačiau jo pigmentacija – nosis, akių apvadai, letenų pagalvėlės – yra rudos (šokoladinės), o ne juodos. Pagal FCI Labradoro retriverių veislės standartą, gelsviems labradorams privaloma juoda nosis. Ruda arba šviesi nosis yra diskvalifikuojantis požymis parodose ir veisimo kontekste. Šuniukai su šiuo genotipu netinka atsakingam veisimui, jei siekiama laikytis oficialaus veislės standarto.

❗ Kodėl tai svarbu:

Toks šuo gali būti vadinamas „Dudley Labrador“ – taip apibūdinami gelsvi labradorai su visiškai šviesia arba rausva nosimi ir šviesia pigmentacija aplink akis bei burną. Nors kai kuriose šalyse šie šunys laikomi „egzotiniais“ dėl savo išvaizdos, Europoje tai yra veislės trūkumas, o ne vertybė.

Kodėl ši informacija svarbi veisėjams ir būsimiems šeimininkams?

Šuniuko spalva – ne tik estetinis klausimas. Genetika padeda veisėjams:

• Planuoti vadas, atsižvelgiant į paklausą ir pirkėjų pageidavimus
• Vengti genetinių problemų (kai kurios spalvos gali būti susijusios su tam tikrais paveldimais niuansais)
• Pažinti šuniukų potencialą ir paveldėtus bruožus

Būsimiems šeimininkams įdomu sužinoti, kodėl jų šuo toks, koks yra, ir ką jis gali perduoti palikuonims, jei būtų veisiamas.

Spalvų derinių lentelė

Žemiau pateiktoje lentelėje matysite, kokius genų derinius gali turėti tėvai ir kokių spalvų šuniukų gali susilaukti:

Šuniuko spalva priklauso nuo tėvų paveldėtų genų rinkinio. Nors juodasis genas yra dominuojantis, yra devyni skirtingi Labradoro genotipai, kurie leidžia planuoti vadas.

Yra daug variantų šuniuko kailio spalvai išgauti kai kergiami skirtingų spalvų labradorai. Su tam tikrais tėvų genotipais sukergus gelsvą ir šokoladinį labradorus galima gauti visus juodus šuniukus.

Pavyzdžiui, jei kergsite du gelsvus šunis, gausite tik gelsvus šuniukus. Du šokoladiniai šunys gali atsivesti šokoladinius ar gelsvus šuniukus, o dviejų juodų šunų vadoje gali gimti juodi, šokoladiniai ir gelsvi šuniukai.

Galima atlikti šuniukų tėvams genetinius testus, siekiant nustatyti jų genotipus, ir tokiu būdu apytiksliai nuspėti šuniukų spalvą.

Apibendrinimas

Labradorų spalvų genetika gali atrodyti kaip mįslė, bet ją įminę galime daryti pagrįstus sprendimus. Kiekvienas šuniukas – tai unikalus genų derinys, o spalva – tik viena iš įdomių paveldimų ypatybių.

Bet kokiu atveju, jeigu nusprendėte šunį įleisti į savo gyvenimą, tai jo spalva nėra tokia svarbi. Charakteris, sveikata ir ilgaamžiškumas priklauso tik nuo genetinio paveldo ir jūsų noro rūpintis, auklėti ir mylėti savo Labradorą!